šūvis

šū̃vis sm. (2) K, Š, Rtr, KŽ 1. R, MŽ, LL296 iššovimas, šovimo garsas: Šautuvo, pistoleto, patrankos šū̃vis DŽ¹. Kilpinio šūvis N. Garbės, sveikinamasis šū̃vis NdŽ. Jis paukštį nušovė šūviu lake, t. y. belekantį J. Šūviai rikošetu sp. Nugriaudėjo šūviai sp. Trinktelėjo pirmas šūvis P.Cvir. Vėl šūviai pasipylė B.Sruog. Iš šautuvų šū̃viai pyškėjo Plšk. Kad šaudo, nugrasina žvirblius su šūviu J. Kožnas šū̃vį tą girdėdams taip nusigando, kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė K.Donel. Matė, kaip bėgo demonstrantai, kaip juos vijosi raiteliai, girdėjo šūvių papliūpas rš. Naktį išgirdom baisiausius šūviùs Vž. Supratau, ka tas y[ra] vilkas, nu anam deviau šū̃vį Gd. Patrankos šovė kelius sykius, šūviùs devė, kad dėjo į duobę Jdr. Šūviùs pradeda mušti, jei bėgi Žv. An plyno lauko kareiviai stovėjo, pradėjo pilti šūviùs [į kontrabandininkus] Grd. Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Senyvasis paspėjo į pagelbą, paleidęs į mešką šūvį iš kilpinio V.Piet. Nė vieną šū̃vį nepaleido Gs. Zuikis kaip tik šū̃vė[je] dzakt ir atsisėdo Šts. Turav pištelietus, sako, i paleiskiav du šūviù Dr. Mes buvom ten dvijau, nu paleidom šūviùs, tas (vanagas) biškį da palėkęs tujau krito Sd. Šautuvas neperkirto patrono šaudminio, ir šū̃vis nepasileido Plšk. Žaginis (laivas) pasveikinimo šūvius nepaleido LC1884,3. Ir teip ėjo ir eina lenktynės tarp kanuolių šūvių ir plienu apkaustytų laivų rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, atvesti į pat šūvį medžiotojams miško paukščius M.Valanč. Ir nuėjusi pasisėdo pryšais iš tolo kaip kilpinio šūvį (per kilpinio šūvį) BB1Moz21,16. Atjojo jojo brolelio pulkas, šaunų šūvẽlį šovė JV799. Šūvùžį šoviau, nepatropyjau, šriuoteliai per šakeles LB55. | prk. Ir paleido šū̃vį (garsiai pagadino orą) Tlž. ^ Jojo toks spjūvis kaip šūvis J. Arklių žingsniai kaukši garsiai it šūviai rš. Su vienu šūviu du zuikius nenušausi LTR(Kš). Puola kaip meška ant šūvio Trg. Ir aš esmi stiprus, ir mano šūvis pažeida VP18. 2. R236, MŽ315 užtaisas, šovinys, šaudmuo: Parako vienam šūviui pavogė J. Didelis, mažas šū̃vis NdŽ. Šūvio įdėjimas J. Šūvẽlį supūstysi, plintelę padirgysi JV791. Jis šaudė, šaudė ir iššaudė visus šūvius LTR(Klvr). | Ir ant aną uždėjo smurtus šūvius, strėlas savo jis sugatavijo ant pražudymo Mž517. ║ kulka ar šiaip jos pakaitas: Tas ginklą kišenė[je] turėjęs, a du šūviù, a tris į kuprą tam supylė Gd. Aš einu ir laukiu, kada šū̃vis par mane parlįs Skdv. Du šūviu sudėjau, ir nunešė (iš karto nenušovė) Dkš. Vienas šū̃vis buvo palei uodegą (pro šalį) Škn. Šū̃vis (patrankos sviedinys) krito čia pat, ir tad tos visos žemės įgriuvo Žgč. ║ užtaisui reikalingas parako kiekis: Tuojaus užpilk šūvį parako ant [gyvatės] įkirstos vietos LMD. Parako tris šūvius sugrūsti ing miltus LMD. Tą parako šūvį pasipilk ant delno ir turėk atkišęs Sln. ^ Parako šū̃vio nevertas BŽ232. Jis daugiaus nevertas kai parako šū̃vis Sch110. ║ šaunamu ginklu padarytas randas: Aš galvoj turiu šūvį N. 3. kulkos ar sviedinio lėkimas, šaudymas: Kieme šū̃vis buvo Km. Važiuojam nuo šūvių Dkš. Atsiminu, kad ažejo tie kalčiakai, vokyčiai ginė anus, kavojomos nu tų šū̃vių Pp. Ka vaikščiotų po šūviùs, o čia namie nušovė! Všt. Aš eitu jau numie, čia po to šū̃vio Kal. Vaikinai, šūvių pabūgę, pakūrė (pabėgo) A1885,62. 4. KŽ trenksmas: Žaibo šū̃vis KI248, KII156. Perkūno šūviai sudrebina viską rš. Šampano bonkos kamščio šūvis nutildė visus sustojusius aplink stalą svečius T.Tilv. 5. DŽ, NdŽ prk. smūgis, kirtis: Jis tur gaut porį šūvių par snukį ir eit sau Sln. O tai dabar buvo šū̃vis: ant pečiaus čielas dvi muses kartu! (juok.) Šmk. Stinga dar gero šūvio tiesiai į [futbolo] vartus rš. ║ užsimojimas, siūtis: Ranką leisk vienokiu šūviù, jei nori gerai grūdus išberti Sd. ║ vargas: Pats pirmasis šū̃vis su darbais mun Grd. Tas šū̃vis, pats blogumas pr[a]ejo (vaikas jau metų) Grd. 6. N, NdŽ, Kp, Rš, Švd, Sdk, Vrn, LTR(Brš, Grz, Slk, Tvr), LMD(Mrj) vienas šaudyklės peršovimas per apmatus audžiant: Įpuolni, šū̃vį paršauni i giją nūtrauki Vn. Nu Velykų dar nė šū̃vio neparšovė Gr. Da einu kokį šū̃vį (truputį) aust Gs. Tai audimas: kelis šūviukùs nuaudei i vėl lipk lauk Šmk. Iškiš tą šū̃vį, i jau audime matyt žymė Šmk. Du šūveliu juodu siūlu, keturi pilku KŽ. Mesta linais, o atausta vienu šūviù bovelna, kitu – linais Gs. Rainis audžiant du šūviai baltų ir vienas juodų reikia užušaut Pnd. Aš verpčiau ploną po pluoštelį, aš ausčiau kietą po šūvelį NS1. Sėsi staklelės[na] gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama LTR(Pnd, Kz, Rk). Ne tas audimas, kas jos (audėjėlės) verkimas; ne tiek šūvelių, kiek ašarėlių LTR(Lnkv). Stačiau staklužes, rėdžiau drobužes; ne tiek tų šūvužių, kiek ašaružių LTR(Srj). ║ dūris siuvant: Kol jis (velnias) tik kelis šūvius išvėrė, žmogus ir pasiuvė čebatus (ps.) Brž.

◊ kaĩp šū̃vis

1. labai tiesus: Kaĩp šū̃vis yra kelias Grd.

2. greitai: Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu. Kaip šūvis nubėgo pas pačią V.Kudir. A nežinai vaikus: davė kaĩ šū̃vis, i jų nėr Jrb. Išnėrė kaĩp šū̃vis pro tas duris Trk. Pakilo arkliukai pabaidyti į orą kaĩ šū̃vis Jrk132. [Karalaitis] pavirto į erelį ir dabar vėl teip greitai lėkė kaip šūvis, kol pailso BsPI75(Rg).

kaĩp šūviù staiga: Šoko kàp šūviù i darbą Dkš.

pačiamè šū̃vyje

1. užpuolikui patogioje padėtyje: Kaip jau [žmogus] yra anam (liūtui) pačiame šūvė[je], puolęs iš karklyno ant žmogaus S.Dauk.

2. apie pavojingą, grėsmingą situaciją: Jei karas daba, ka tėvas i senas, vaikai pačiame šūvè (jiems reiktų kariauti) Lnk.

pàts šū̃vis pats gerumas, kaip tik: Trisdešimt giktarų – pats šūvis (galima gerai gyventi) Trk. Vambuolės buvo pats šūvis barsukuo Šts.

po šūviù apie pavojingą, grėsmingą situaciją: Baisiausiai i dyvojas daugis, kas atejo: po šūviù buvo, o nedegė Nt. šū̃vį dúoti greitai pulti, lėkti: Paršiukui kai įpyliau, tai jisai kad šoko, šū̃vį ka dãvė prie lovio! Jrb. Ka katinas duõs šū̃vį, tai nė nespėsi iš jo atimt to ančiuko Jrb.

tuõ šū̃viù tuo pat metu: Tuõ šūviù ir mes išvažiavom Pln.